Kategorija: Būti sveikam

meditacija

Ar turėtumėte medituoti?

Meditacija ir muzikos klausymasis - tai atpalaiduojanti veikla, kuri gali įvairiais būdais pagerinti sveikatą. Tyrimai rodo, kad meditacija turi apsauginį poveikį širdžiai, skatina miegą, stiprina imuninę sistemą, ramina nerimą ir mažina depresijos riziką. Muzika padeda malšinti skausmą ir nerimą po operacijos, pakelia nuotaiką ir stimuliuoja protą bei atmintį.

Meditacija ir muzikos klausymasis yra atpalaiduojanti ir teikianti pasitenkinimą veikla, kuri gali įvairiais būdais pagerinti sveikatą. Tyrimai rodo, kad abi praktikos yra naudingos fiziškai, protiškai ir emociškai.

Koks yra atkuriamasis meditacijos ir muzikos poveikis?

Širdies apsauga

Medituojantys žmonės per penkerius metus sumažina širdies priepuolio ar insulto ir net mirties riziką. Meditacija turi apsauginį fiziologinį poveikį nuo širdies ir kraujagyslių rizikos: ji mažina širdies ritmą, kraujospūdį, adrenaliną ir kortizolį (streso hormoną).

Geresnis miegas

Po kelių savaičių dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos visiems, kuriems buvo sunku užmigti, sumažėjo nuovargio ir nemigos epizodų. Ši meditacijos rūšis, kurios esmė - kvėpavimas ir dabarties momento suvokimas, padeda ją praktikuojantiems žmonėms užmigti naktį, nes palengvina organizmo atsipalaidavimo mechanizmų suaktyvėjimą.

Skausmo malšinimas

Pacientai, kurie prieš operaciją, jos metu ir po jos klausėsi muzikos, jautė mažesnį nerimą, o po operacijos jiems reikėjo mažiau vaistų nuo skausmo.

Imuniteto stiprinimas

Muzikos mėgėjai turi daugiau natūralių ląstelių žudikių - imuninių ląstelių, kurios atakuoja bakterijas, infekcines ar vėžines ląsteles. Jie taip pat turi daugiau imunoglobulino A (IgA) - antikūnų, randamų virškinimo trakte ir plaučiuose, skirtų kovai su infekcijomis.

proto ir atminties stimuliavimas

Žmonių, turinčių ankstyvųjų pažinimo funkcijų silpnėjimo požymių, atmintis ir kognityviniai gebėjimai gerokai pagerėjo po trijų mėnesių paprastos meditacijos ar muzikos klausymosi.

Moralinė parama

Muzikos klausymasis gerina nuotaiką, nes skatina dopamino (geros savijautos cheminės medžiagos, susijusios su malonumu ir pasitenkinimu) išsiskyrimą. Sąmoningumo meditacija taip pat gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti didelės depresijos riziką žmonėms, kurie jau patiria nedidelę depresiją, taip pat sumažinti nedidelės depresijos simptomus.

Sumažėjęs nerimas ir stresas

Sąmoningumo meditacija padeda įveikti nerimą ir stresą. Smegenų vaizdavimas rodo, kad jos raminamąjį poveikį lemia smegenų sričių, susijusių su vykdomosiomis funkcijomis ir nerimo kontrole, aktyvinimas.

Sportas

Kodėl turėtumėte praktikuoti sportą?

Gerai žinoma, kad sportas naudingas sveikatai! Štai 14 priežasčių, kodėl verta sportuoti.

Sportas padeda išlaikyti raumenų kapitalą

Sportinė veikla didina jėgą, ištvermę ir raumenų apimtį, todėl padeda išvengti traumų ir įvairių klubų, kelių ir nugaros skausmų. Tai svarbi nauda sveikam senėjimui.

Sportas apsaugo nuo sąnarių problemų

Reguliari mankšta skatina kremzlių mitybą ir judrumą, todėl padeda išvengti įvairių sąnarių skausmų ir artrozės problemų.

Sportas stiprina širdį ir reguliuoja kraujospūdį

Vienas iš pagrindinių sporto privalumų - pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir taip optimizuoti kraujotaką plečiant kraujagysles. Todėl treniruojantis širdis ramybės būsenoje plaka lėčiau ir taip mažiau pavargsta. Dėl sumažėjusio pasipriešinimo kraujotakos metu taip pat sumažės kraujospūdis.

Sportas leidžia geriau kvėpuoti

Ištvermės sportas, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu ar plaukimas, padės padidinti plaučių talpą, o tai savo ruožtu padeda kovoti su astmos problemomis.

Sportas padeda pasiekti liekną ir stangrią figūrą

Reguliariai mankštindamiesi galėsite deginti kalorijas ir taip lengviau numesti svorio. Lieknėjimo tikslais pirmenybė teikiama kardio sportui, pavyzdžiui, plaukimui, važiavimui dviračiu, elipsės treniruotei ar bėgimui. Kita vertus, norėdami sutvirtinti kūną, verčiau rinkitės sporto šakas, kurios daugiausia susijusios su raumenimis, pavyzdžiui, šokius, gimnastiką, pilatesą, krosą ir kt. Dar geriau, jei praktikuosite didelio intensyvumo intervalines treniruotes (HIIT tipo), kurios leidžia stiprinti raumenis ir kartu deginti riebalus.

Sportas padidina kaulų atsargas

Organizmo aktyvavimas paskatins ląstelių veiklą, kuri atlieka kaulų formavimo funkciją. Ši regeneracija sustiprins jūsų kaulus ir taip pat užkirs kelią osteoporozei.

Sportas skatina tranzitą

Sportas ne tik suteikia didesnį malonumą valgyti, nes apetitas geresnis, bet ir skatina virškinimą, todėl yra veiksminga priemonė nuo vidurių užkietėjimo.

Sportas užtikrina bendrą gerovę

Fizinė ir psichinė savijauta dėl hormonų, tokių kaip endorfinas, išsiskyrimo, kuris sukelia tikrą malonumo jausmą, kartais net euforiją. Dažnai nutinka taip, kad po treniruočių nebegalite apsieiti be sporto. Taigi, šiek tiek panašiai kaip po narkotikų poveikio, jaučiame poreikį iš naujo atrasti šią geros savijautos būseną, atsirandančią po fizinių pastangų.

Sportas gerina protinę veiklą

Aerobinės" sporto šakos (ištvermės sportas) pagerina deguonies pernešimą organizme, taigi ir smegenų aprūpinimą deguonimi, o tai optimizuoja smegenų veiklą.

Sportas palengvina streso šalinimą

Sportas turi raminamąjį poveikį dėl endorfinų - smegenų gaminamų medžiagų. Be to, jis leidžia išvalyti mintis ir pamiršti kasdienius rūpesčius.

Sportas moko ugdymo vertybių

Sportas dažnai pabrėžiamas dėl jo perduodamų vertybių: draugystės, drąsos, nuoširdumo, garbės, kuklumo, pagarbos, savikontrolės, mandagumo... Apskritai sportas išlieka neįtikėtina jaunų žmonių gyvenimo mokykla. Sužinokite daugiau apie sporto naudą vaikams.

Sportas ugdo valią ir atkaklumą

Tikslai, kuriuos išsikeliame sportuodami ar per sportą, retai kada būna lengvai pasiekiami ir dažnai reikalauja atkaklumo ir kantrybės. Tam tikra prasme tai pastebime ir kasdieniame gyvenime, praktikuodami sportą galime ramiau judėti pirmyn, kai tenka susidurti su asmeninėmis ar profesinėmis problemomis, labiau pasitikėti savimi.

Sportas padeda miegoti

Niekas taip gerai nepadeda atsipalaiduoti ir sumažinti kasdienę įtampą, kaip nedidelė fizinė veikla. Geras fizinis nuovargis yra gilaus ir ramaus miego garantas. Taip pat skaitykite "Geriau miegoti: 6 patarimai, kaip pagerinti miegą".

Sportas moko ugdymo vertybių

Sporto asociacijos ir klubai vienija žmones, kuriuos sieja bendra aistra. Tai padeda užmegzti ryšius ir praplėsti socialinį ratą. Šiuo tikslu sportas dažnai pasitelkiamas reintegruojant visuomenės paraštėse atsidūrusius asmenis.

 

Sveikata Dieta

Kokia yra geros mitybos nauda?

Su maistu gauname dešimtis maistinių medžiagų, kurios dalyvauja visose organizmo funkcijose. Kai poreikiai nepatenkinami, organai pradeda patirti sunkumų ir atsiranda ligų.

Subalansuota, visavertė ir mažai kalorijų turinti dieta

Subalansuota, visavertė ir mažai kalorijų turinti mityba turi daug naudos, tiek fizinės, tiek psichinės, į kurią kartais neatsižvelgiama.

Štai keletas iš jų:

  • Gerina nuotaiką.
  • Gerina kraujotaką.
  • Kovoja su nuovargiu ir lėtiniu nuovargiu.
  • Lėtina senėjimo procesą.
  • Padeda stiprinti imuninę sistemą.
  • Mažina lėtinių ligų riziką.
  • Padeda išlaikyti sveiką odą, plaukus ir nagus.
  • Užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms ir su jomis kovoja.
  • Stimuliuoja nervų sistemą ir gerina kognityvinę sveikatą.
  • Gerina medžiagų apykaitos sveikatą ir apsaugo nuo antsvorio bei nutukimo.
  • Padidina energijos pojūtį, pagerina fizinį ir protinį darbingumą, taip pat skatina raumenų masės formavimąsi.

Pagrindiniai geros mitybos patarimai

Gera dieta nėra tokia, kai siekiant sumažinti kalorijų kiekį išbraukiamos maisto produktų grupės. Idealu valgyti saikingai, tačiau būtina užtikrinti tinkamą visų pagrindinių maistinių medžiagų įsisavinimą. Todėl bendrosios rekomendacijos, kaip gerai maitintis, yra tokios:

Mažai riebalų turintys maisto produktai

Rinkitės sveikų riebalų rūgščių šaltinius, pavyzdžiui, avokadą, alyvuogių aliejų arba žuvį.
Venkite sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, hidrintų aliejų, kepto maisto ir sviesto.
Saikingas angliavandenių ir krakmolo kiekis
Jei jie nėra rafinuoti, galima valgyti nedideles makaronų, bulvių ar duonos porcijas.

Daug skaidulinių medžiagų turinti dieta

Pilno grūdo grūdai, ankštiniai augalai ir daržovės yra pagrindiniai maistinių skaidulų šaltiniai.
Ši maistinė medžiaga yra labai svarbi virškinimui reguliuoti, sotumui didinti ir cholesterolio kiekiui kontroliuoti. Ji taip pat padeda pagerinti nuotaiką.
Vitaminai, mineralai ir antioksidantai
Kad gautumėte pakankamai vitaminų ir mineralų, per dieną turėtumėte suvalgyti 5-6 porcijas vaisių ir daržovių. Tai priklauso nuo vaisių dydžio ir rūšies. Paprastai vaisiai ir daržovės turėtų užimti pusę valgio.
Harvardo universiteto ekspertai teigia, kad, atsižvelgiant į daržovių rūšį, sveikos mitybos požiūriu rekomenduojama, kad jos užimtų maždaug pusę pagrindinio patiekalo.
Jų taip pat galima rasti kituose sveikuose maisto produktuose, pavyzdžiui, neskaldytuose grūduose ir liesoje mėsoje.
Taip pat galite pamatyti : Vitaminų suvartojimas mityboje

Ribotas cukraus kiekis

Baltojo cukraus, pyragaičių, konditerijos gaminių ir visų cukraus šaltinių reikėtų vartoti kuo mažiau.
Ši medžiaga yra vienas iš pagrindinių medžiagų apykaitos ir svorio priešų, kaip rodo keli šios srities tyrimai.
Šiek tiek druskos
Druskos yra dešimtyse kasdien vartojamų maisto produktų. Norint išvengti pertekliaus, patartina ne tik riboti druskos kiekį įprasto valgymo metu, bet ir tikrinti pakuočių etiketes.

Aukštos kokybės baltymai

Liesa mėsa, ankštinės daržovės ir pieno produktai yra aukštos kokybės baltymų šaltiniai.
Kasdien saikingai juos vartoti būtina, norint papildyti organizmą energija ir palaikyti raumenų bei medžiagų apykaitos sveikatą.
Valgykite lėtai
Valgant taip pat labai svarbu gerai kramtyti maistą ir valgyti ramioje vietoje. Maistui reikia skirti pakankamai laiko.

Padalykite porcijas

Užuot valgę tris dideles porcijas, geriausia patiekalus padalyti į penkis ar šešis valgymus per dieną.
Taip išvengiama nuolatinio užkandžiavimo ir pagerėja medžiagų apykaitos veikla.
Vienas iš geriausių sveiko kūno puoselėjimo būdų - keisti mitybos įpročius.